Prisiminimai apie žmogžudystę

Kas: Memories of Murder / Salinui chueok
Režisierius: Joon-ho Bong
Šalis: Pietų Korėja
Metai: 2003
IMDb TOP 250/211

Idiliška ankstyvo rudens popietė Pietų Korėjos provincijos gilumoje. Nesibaigiančius javų laukus šiurena tingus spalio vėjalis, auksiniai saulės spinduliai šildo pakelėje žaidžiančių vaikų būrelį, o agrariniu kaimo keliuku svyruoja senutėlė mašina, kuri jau ima priminti riedantį metalo laužą, bet vis dar patikimai tarnauja savo savininkams. Keliuko viduryje, rodos, tarsi atsitiktinėje vietoje mašina sustoja; iš jos išlipa tvirtas, kaimo darbininką primenantis vyras, dėvintis šviesiai rudą, apsmurgusį lietpaltį. Vyriškis atlaidžiai nuveja jį apspitusius smalsuolius vaikus ir patraukia link kelkraštyje įrengto latako lietaus vandeniui. Nedidelė latako dalis uždengta cementine plokšte – būtent ji mūsų herojų ir domina. Vyras pasilenkia prie plokštės ir pažvelgia po apačia – galbūt jis čia kažką pametė? Kaimiečio rankoje laikomos stiklo šukės sukurto saulės zuikučio pakanka latakui apšviesti – vyriškis susiraukia. Tiesiai priešais jį guli musių apspistas žiauriai išprievartautos ir nužudytos moters lavonas. Dabar – 1986-ji metai, kaimietiškos išvaizdos žmogelis – policijos detektyvas Parkas Doo-Manas, o moteris – viena iš pirmųjų liūdniausiai pagarsėjusio Korėjos serijinio žudiko aukų.


Ši pirma 2003-iais metais pastatyto Bong Joon-ho kriminalinio trilerio „Prisiminimai apie žmogžudystę“ (살인의 추억) scena puikiai atspindi viso filmo atmosferą. Skirtingai nei daugelyje tokio žanro kūrinių, „Prisiminimuose“ nerasite nei perdėto dramatizmo, nei įspūdingų susišaudymų, nei antžmogišką logiką demonstruojančių, Šerloką Holmsą primenančių seklių. Siužetas šiuo atveju perteiktas kaip tik įmanoma tikroviškiau, veikėjai elgiasi taip, kaip realūs žmonės ir elgtųsi panašiose situacijose; žudiko paieškos metu padaromos ne viena ir ne dvi didelės klaidos, policininkų metodai nedaug skiriasi nuo nusikaltėlių, o didžiausias bylos tyrimo stabdis – ne vienu žingsniu detektyvus lenkiantis žmogžudys, bet šalyje tuo metu vykstantys politiniai neramumai. Tikroviškumas turi ir tikslą – „Prisiminimai“ statyti pagal tikrus įvykius, praeito tūkstantmečio pabaigoje sukrėtusius visą šalį. Be to, didelė realizmo dozė ne tik nepadaro filmo nuobodžiu, atvirkščiai – jos dėka nesunkiai patikėsite, kad panašūs siaubingi nusikaltimai gali įvykti bet kur, galbūt net jūsų kaimynystėje. Įtampa ir besiartinančio pavojaus nuojauta „Prisiminimuose“ sukuriama tobulai.

Detektyvas Parkas randą pirmą auką

Tipinė diena 80 - tųjų Pietų Korėjoje

Siužetui besivystant gan greitai paaiškėja, jog detektyvas Parkas nepajėgia susidoroti su užduotimi vienas – jis nėra pats racionaliausias policininkas, dažniau pasikliauja savo intuicija arba liudininkų kankinimais nei nuosekliu, dedukciniu darbu. Tad policijos vadai iš Seulo atsiunčia ekspertą – tikrą Parko priešingybę, analitišką detektyvą Seo Tae-Yoon. Nuo šios akimirkos dinamika tarp dviejų be galo skirtingų pareigūnų, kuriems patikėta kartu nudirbti neregėtai sudėtingą darbą, tampa visos istorijos „vinimi“. Nors iš pradžių atrodo, jog detektyvo Seo moksliniai metodai turi akivaizdų pranašumą prieš Parko brutalų ir buką tiesos ieškojimo būdą, įvykiams vejant vienas kitą viskas ima keistis. Žmogžudys, žinodamas, jog yra medžiojamas, nė kiek nenurimsta, atvirkščiai – dar labiau įsisiautėja. Bendradarbiaujantys policininkai pamažu priverčiami išmokti naujų triukų. Parkas, filmo pradžioje nekentęs Seo mąstysenos, po truputį ima suvokti logikos ir šalto proto galią; tuo pačiu metu Seo įsisąmonina  jog kartais vienintelis būdas apginti įstatymą yra jį laužant. Moralinės dilemos ir vertybių perkainojimai – vieni iš svarbiausių filmo aspektų. Džiugu, kad aktorių vaidyba nė kiek nenusileidžia jų personažų sudėtingumui – ypač sužiba Parką vaidinantis Song Kang-ho.

Detektyvas Parkas

Tuo visiškai nenoriu pasakyti, jog pati byla ir žudiko persekiojimas paliekamas antrame plane – istorijoje pilna netikėtų posūkių, šiurpių žmogžudysčių bei gudrių dedukcinių sprendimų – visko, ko ir galima tikėtis iš gero kriminalinio filmo. Antraeiliai veikėjai, nors nėra labai svarbūs, taip pat dažnai sužiba savo šalutinėmis siužetinėmis linijomis. Gan tragiška sužvėrėjusio Parko padėjėjo/smogiko istorija priverčia susimąstyti, kaip svarbu yra įgyti gerą išsilavinimą; o vienintelė moteris policijos nuovadoje, kuri padaro didžiausią atradimą bylos eigoje, bet už tai nesulaukia jokio pripažinimo ir pasiunčiama toliau virti kavos, tik primena, kad 20-o amžiaus pabaigoje moterų teisės, deja, dar toli gražu nebuvo visiškai lygios.

Detektyvas Seo 

Visgi savo technine puse „Prisiminimai“ pernelyg nežiba – šiaip ar taip, realizmas turi ir savo minusų. Filme nerasite kažin kokių ypatingų montažo sprendimų. Ar jų šiame kontekste reikia apskritai – spręsti tik jums. Malonus siurprizas – puiki cinematografija ir gana ilgi kadrai, kas šiais kelių sekundžių trukmės kadrų laikais yra tik sveikintina. Garso takelis ne ypač įsimenantis, bet savo darbą atlieką – įtampa sukuriame ten kur reikia, kelios vokalinės dainos irgi nepriekaištingai dera prie rodomų scenų. Apibendrinant – „Prisiminimuose“ svarbiausia turinys, ne forma, tad kažko stebuklingo šioje srityje ieškoti net neverta.
„Prisiminimai apie žmogžudystę“ – žmogiškas detektyvinis trileris, kuriame veikėjų bendravimas ir vertybinės dramos tokios pat svarbios kaip ir pats žmogžudžio persekiojimas. Rekomenduotinas visiems, kurie išsiilgę kažko tikroviško ir neįprasto. Tik vienas perspėjimas – peržiūrėję šį filmą nebegalėsite guostis, kad kraupūs nusikaltimai įvyksta tik tamsiose didmiesčių gatvėse ar televizijos laidose; jie gali įvykti bet kur – tiek idiliškuose, saulės nutviekstuose javų laukuose, tiek jūsų jaukiame būste, kuriame, siurbčiodami karštą arbatą, dabar skaitote šį aprašymą. Nekalčiausiai atrodantys žmonės gali slėpti tamsias paslaptis...


Panašūs filmai: „Se7en“, „L.A. Confidential“, „Blue Velvet“.

Kasparas.