Visi gyvuliai lygūs. Kai kurie lygesni už likusius.

Animacinį filmą „Gyvulių ūkis“ („Animal Farm“ , 1954 metai, rež. Joy Batchelor, John Halas, Didžioji Britanija.) - pirmasis animacinis filmas, skirtas suaugusiųjų auditorijai.Tik pasirodęs filmas sulaukė audringos visuomenės reakcijos – žmonės, pripratę prie W. Disney pasakų vaikams, ir šį kartą tikėjosi pramogos būtent savo atžaloms, buvo šokiruoti visai nevaikiško turinio ir žiaurių scenų.
Filmas neatsiejamas nuo G. Orwell novelės tuo pačiu pavadinimu, pagal kurią ir buvo sukurtas.


Režisieriai
Visame pasaulyje populiarios George Orwell novelės pirmą adaptaciją žiūrovams pristatė šeimyninis britės Joy Batchelor ir vengro John Halas duetas.
Iš dviejų kūrėjų labiau pasižymėjęs yra J.Halas, kuris nominuotas prestižiniam Oskaro apdovanojimui (už animuotą satyrą „Automanija 2000“), laimėjo Annie apdovanojimą, taip pat buvo nominuotas BAFTA (net tris kartus už skirtingus animacinius filmus) bei Kanų kino festivalio apdovanojimams.
Nors labiau įvertintas buvo J. Halas, J.Batchelor taip pat nemažai prisidėjo prie vyro kūrybos. Jų bendras indėlis populiarinant animaciją yra išties nemenkas – būtent „Gyvulių ūkis“ buvo pirmasis animacinis filmas suaugusiesiems, yrodęs, kad ir pieštais paveikslėliais papasakota istorija gali būti išties rimta, jaudinanti ir įtaigi.
Kad sukurtų filmą, J. Halas ir J. Batchelor prie vieno projekto sutraukė visus geriausius Vakarų Europos animatorius. Filmo kūrimas truko nuo 1951 iki 1955m.

Žanras
Pagrindinis šių dienų šaltinis ir atspirties taškas renkant informaciją apie filmą, interneto tinklapis imdb.com, filmo žanrą nurodo gana lakoniškai – animacinė drama, aš manau, kad filmą, kaip ir G. Orwell knygą, pagal kurią jis buvo vos ne pažodžiui pastatytas, geriausiai apibūdina politinės satyros terminas. Dramos žanras yra per sausas šiam kūriniui, kur didžiausias dėmesys sutelkiamas į autonominės bendruomenės, grįstos komunizmo principais susikūrimą ir idėjos, kad „visi gyvuliai lygūs“ peraugimą į taisyglę, kad „visi gyvuliai lygūs, kai kurie lygesni už likusius“. Savo pašaipumu bei ironija filmas išeina iš dramos, kaip žanro, ribų. Kita vertus, drama, kaip žanras, itin platus – pradedant šeimyninėm krizėm beinelaimingom meilės istorijom ir baigiant karo tragedija. Tuo tarpu politinė satyra itin tiksliai nusako filmo turinį ir nuotaiką – pajuoką ir patyčią iš to meto politinės idealogijos, vyravusios maždaug pusėje Europos.

Siužetas, problematika, idėjos
Kaip galima tikėtis iš filmo žanro, filmo nagrinėjamos problemos ir idėjos yra glaudžiai susijusios su to meto politine padėtimi. Nežinant istorinių kontekstų, beprasmiška bandyti nagrinėti knygą ar filmą, nes nepajėgsime iki galo suprasti priežasčių, paskatinusių G. Orwell parašyti savo novelę ar J. Batchelor ir J. Halas sukurti knygos ekranizaciją.
G. Orwell novelė pirmą kartą D. Britanijoje išleista buvo 1945m. rugpjūtį, dar nepasibaigus Antrąjam Pasauliniui karui. Vos išleista knyga buvo uždrausta SSRS teritorijoje, kadangi itin skaudžiai pašiepė visą stalinistinę idealogiją bei bandymą formuoti komunistinę santvarką.
Kaip jau minėjau, filme vos ne pažodžiui atpasakotas knygos turinys, vos su keliais pakeitimais. Visų pirma, atsisakyta kumelės Molės personažo. Knygoje ši veikėja vaizduojama kaip išlepintas gyvulys, su kaspinais karčiuose, nuolat žiaumojantis cukrų ir dalyvaujantis parodose. Po perverso fermoje ji, išsigandus kad teks dirbti lygiai su kitais gyvuliais, pabėga iš fermos. Kitas, ryškesnis skirtumas, knygos ir filmo pabaigose. Filmas baigiasi optimistiškiau. Knygoje – kiaulės „sužmogėja“ ir viskas grįžta į senas vėžias, visai kaip išvytojo fermerio Džonsono laikais, jei ne blogiau. Tuo tarpu filmas baigiasi dar vienu gyvulių, dabar jau ir iš aplinkinių fermų, sukilimu prieš kiaules. Filmo pabaigos pokytį galima paaiškinti tuo, kad jispasirodė pasibaigus karui ir jau po Stalino mirties. Pats J. Halas aiškina, kad filmui reikėjo laimingesnės pabaigos, kad atspirktų visa žiūrovų patirta emocinė įtampa.

Stilius ir pasakojimo būdas
Istorija pasakojama pasitelkiant balsą už kadro. Dialogai įgarsinti imituojant būtent tai gyvūnų rūšiai būdingus natūralius garsus, kurie apipina žodžius, tačiau netrugdo suprasti pačių pokalbių, kurių nėra itin daug.
Pats piešimo būdas nėra itin išskirtinis. Piešta gana realistiškai, nedailinant, nestilizuojant vaizdo. Viskas rodoma kiek šiurkčiau nei W. Disney darbuose. Taip pat šiek tiek primena tradicinę JAV animaciją (pvz. Looney Tunes), nors ten viskas pateikiama kiek žaismingiau. Bendrai paėmus pati animacija nėra kažkuo išskirtinė, tai veikiau būdas istorijai papasakoti, o ne vizuali pramoga (kaip prieš priešą galėčiau pateikti nemažai šiuolaikinių japoniškos animacijos pavyzdžių, kur susikoncentruota į iki smulkmenų nušlifuotą piešimą bei garso efektus ir filmas tampa vizualia pramoga, o siužetas nustumiamas į antrą ar net trečią planą, pvz. Tetsuya Nomura ir Takeshi Nozue „Final Fantasy VII: Advent Child, kur susikoncentruota į įspūdingas veikėjų kovas, aplinkos vaizdus, pačių veikėjų išvaizdą, tačiau siužetas beveik neegzistuojantis; taip pat išskirčiau Hayo Miyazaki darbus, kur nepakartojama animacija dera su ne ką prastesniu siužetu).
Tačiau, lyginant su to meto kontekstais (o pagrindinis būtų W. Disney ir panašiu metu išėję jo „Piteris Penas“ bei „Pelenė“), animacija yra gana kokybiška, tik ne tokia įspūdinga.

Personažai ir charakteriai
Filme veikia keturi itin ryškūs personažai, greta kurių nublanksta visi kiti.
Visų pirma išsiskiria kiaulių grupė. Kiaulės, o labiausiai jų lyderis Napoleonas. Klastingas ir suktas, jis periima ūkį į savo rankas. Vienintelė kiaulė, nesutinkanti su jo idėjomis ir ketinimais – Snieguolis.Tai progresyvus, manantis, kad reikia investuoti į technikos ir mokslo pažangą, nesutinkantis su Napoleono pasiryžimu perimti valdžią ūkyje, paršas. Už tai Napoleonas jį išveja. Tačiau kaip sakė pats G. Orwell, net jei įvykiai būtų pasisukę kitaip ir Sniegulis būtų perėmęs valdžią, gyvuliams nebūtų geriau. Projektai, panašūs į malūno statybą, būtų privedę fermą prie bakroto.
Be kiaulių svarbūs yra geraširdis arklys Dobilas, nuoširdžiai tikėjęs kiaulėmis ir jų idealogija, bei savanoriškai dvigubai daugiau už visus dirbęs ūkio labui, bei niekuo netikėjęs, tačiau prie Dobilo nepaprastai prisirišęs asilas Benjaminas. Benjaminas – skeptiškiausias iš visų gyvulių, visada su abejone žiūrėjęs į kiaulių kilimą virš kitų gyvulių, tačiau pakankamai protingas per garsiai nesireikšti, nes visi, psisakę prieš Napoleoną vienokiu ar kitokiu būdu būdavo išgujami iš ūkio.

 Ir visgi kodėl filmas vertas dėmesio?
Šis Joy Batchelor ir John Halas filmas buvo itin reikšmingas tiek animacijos vystymuisi Europoje, tiek animacijos, skirtos suaugusiųjų auditorijai, atsiradimui ir plėtrai. Tačiau nepaisant indėlio kino, o konkrečiai animacijos, istorijai, filmas svarbus ir kaip propagandos prieš stalinizmą ir laisvės kritikuoti tam tikrą politinę santvarką (beje, ne savo, o kitos, priešiškai laikomos valstybės) simbolis.
Vos tik pasirodęs filmas nesulaukė itin teigiamų įvertinimų dėl jau minėtų priežasčių – publika, pratus prie W. Disney kūrybos, nesitikėjo į kiną atėjusi su mažais vaikais pamatyti kažką, skirtą ne vaikams ir dargi sugebėjusį juos šokiruoti! Tačiau 2003m. išleistas specialus filmo DVD ir šiai dienai sulaukė pelnyto pripažinimo.