Pirmą kartą tokiomis lėlėmis susižavėjau, kai prieš keletą metų užmačiau, kad menininkų pora, pasivadinę Jolanta ir Robertu, Vilniuje organizuoja savo gamybos lėlių parodą. Parodoje apsilankyti neteko, bet nuostabūs darbai dar ilgai puošė mano kompiuterio darbalaukį.
Visgi, kad ir kiek po kurio laiko šukavau gūglą, nieko išsamiau nei apie parodą, nei apie meninkus neradau, išskyrus devianart puslapį.
Tačiau prieš porą mėnesių pradėjus bendrauti su Debesyla, jis man užrodė ne ką mažiau fantastiškas Vilmos lėles.
Jei nežinot, ką man dovanoti kalėdų (ar bet kuria kita) proga, mielai suteikčiau namus bet kuriai iš jų. Ypač mažajai pandai. :)
Daugiau galite rasti -čia-
Ir pabaigai - kelios kaimynės lenkės Klaudios Gaugier lėlyčių:
Nuostabūs, vienetiniai darbai. Deja, ir kainuojantys nuostabias, vienetines kainas...
O dabar, kaip ir priklauso tikrai Pandai, keliauju popiečio miego. Panda :)
Kartais gyvenime susiklosto taip, kad gali tik stebetis kaip viskas susije. Taip is si karta. Aki uzkabinos pazystama nuotrauka. Geros drauges ir bvusios koleges Leles nuotrauka. o turint galvoje, kad iraso autore, taip pat drauge.... Viskas tik dar labiau susipainioja... Dar ir del to, kad autore pasibedavoja, kad apie Jolanta daugiau informacijos isknist nepavyko...
ReplyDeleteTai gi brangioji, Panda, jei dar galu nesuvedei ir sasaju neradai... Su Jolanta sia vasara musu svente, alu midu gerei ir dar jai pozavai ;)
Va koks ilgas gavosi paaiskinimas...
še tai tau su kokiais auksarankiais kartais susitikti tenka to net nežinoti ...
ReplyDelete