Režisierius: Gintaras Varnas
Pagal: Michaelio MacLennano pjesę „Beat the Sunset“
Kai Debesyla per Skype atsiuntė nuorodą į spektaklį ir paklausė, ką gero galiu pasakyti, mano atsakymas buvo paprastas - Varnas, einam. Ir nuėjom.
Intriguojančiai atvira gėjų meilės istorija – sudėtinga ir skausminga visiems pjesės herojams. Skandalas, įvykęs pieš 10 metų, išskyrė du draugus, palikdamas gilius randus. Saša, ligų istorijos dėstytojas, netikėtai aplanko savo seną draugą ligoninėje, kur Adamas sveiksta nuo AIDS sukelto plaučių uždegimo. Tuo metu Iris, Adamo motina, iš visų jėgų stengiasi priimti savo sūnų, kuris pabėgo nuo šeimos vos baigęs mokyklą. Atmintis veda pjesės veikėjus, o kartu ir publiką, per svarbiausius jų gyvenimo įvykius. (menų faktūra)
Rimtas spektaklis apie rimtus dalykus, toli toli lenkiantis holivudinės komedijos lygio "Priežastis ir pasekmes", stebėtas diena prieš susitinkant su Varnu. Spektaklyje itin smagu buvo matyti E. Kvoščiausko meistriškumo augimą, palyginant su kažkada seniai seniai tam pačiam dramos teatre stebėtais vaidmenimis "Savižudyje" ar "Kelionėje į kambario vidų" (nors ir ten stipriai pasirodė, mielai dar kartą nueičiau :). Žavėjo V. Kuodytės vaidmenys, kurių ji ant scenos atliko netgi ne vieną. Palyginus su liaupsėmis, kurių sulaukė vyresnioji jos kolegė, Dalia Overaitė, šios aktorės indėlis liko kone neįvertintas.
„Tai visiškai Lietuvai neaktuali pjesė apie AIDS, kurio Lietuvoje beveik nėra, apie gėjų meilę, kurios irgi pas mus beveik nėra, yra tik paradai,“ G.Varnas
Kaip teigė šio spektaklio kūrėjai, tai pjesė ne apie artėjančią nebūtį, o apie gyvenimą. Apie stebuklus, kurie įvyksta išdrįsus išlaisvinti jausmus. Ir apie meilę, kuri įkvepia laukti rytojaus ir net nepagydomai sergantį ligonį sušukti: „Aš sergu, bet esu gyvas!“, nes gyvenimui prikelti žmogaus širdį yra daug didesnis stebuklas, nei pagydyti silpstantį jo kūną. (balsas.lt)
Tačiau iki dar antikos dramaturgų siekio - katarsio - kažko visgi pritrūko. Nors ir nepraslydo problemos paviršiumi, bet visgi giluminio skalpelio pjūvio režisierius nepadarė. Tam tikrame lygyje kažkodėl nustojo, atsuko į sceną V.Kuodytę ir pravedė paskaitėlę apie tai, kaip galima užsikrėsti AIDS, o kaip nebe.. Žaidimai laiku ir po truputį atskleidžiamos praeities nuoskaudos palieka dar tiek daug probleminių taškų palieka kažur užkulisiuose... Tačiau nepaisant visų šitų smulkių neišbaigtumų, spektaklis lieka įtaigia ir jautria istorija apie gyvenimą, kai greta pulsuoja mirties žinojimas, draugystę, meilę, bandymą susitaikyti ir atleisti.
"Du nuogi jaunuoliai mylisi, kas čia tokio. Bet jeigu tai ką nors šokiruoja, tada neikite į spektaklį. Jaunajai kartai tai nėra jokia problema. Tai galbūt didžiulė problema vyresnio amžiaus žmonėms, mūsų tėvų kartai." G. Varnas
Ir nors bomba nesprogo, bet pamatyti tikrai verta. Motinoms, kurios nežino kaip reaguoti, kai vaikai praneša tokią žinią. Žmonėms, kurių artimieji serga ir nežino kaip padėti. Ir visiems, kurie nori rimto teatro su aktualiomis problemomis, profesionalia vaidyba bei režisūra.
-teatras utopija -
Dar teatro norinti Panda.
No comments:
Post a Comment