Kur: Kauno valstybinis dramos teatras
Režisierius: Raimundas Banionis
Autorius: Eugene Scribe
Naujai, po rodos amžinųjų remonto darbų, sutvarkyta didžioji teatro scena pagaliau atvėrė duris. Ir aš tiesiog privalėjau pamatyti, kaip ten viskas atrodo... O atrodo prašmatniai! Šalimais sėdintis Debesyla net užuodė naujumą.
Debesylos išrinktas spektaklis - taip pat atrodo prašmatniai. Kostiuminė istorinė komedija, kurios veiksmas vyksta Anglijos karalienės Anos rūmuose.
"Šiais laikais labiausiai linksmina ne tiesa, bet prasimanymas. Spektaklyje rodyti kasdienybę nėra būdas publikai suteikti malonumą. Reikia to, kas nepasiekia jūsų įprastame gyvenime, yra ypatinga, romantiška, kas iš tikrųjų jus žavi. Tai ir nekantrauju jums pasiūlyti!"
Eugene Scribe
Spektaklis statomas remiantis XIX amžiaus dramos meistro Eugene Scribe komedija „Stiklinė vandens". E. Scribe - pirmasis prancūzų rašytojas, pragyvenęs vien iš savo kūrybos. Tą lėmė ne tik milžiniškas dramaturgo kūrybinis produktyvumas (sakoma, jog per keturiasdešimt metų trukusią karjerą jis sukūrė netgi iki 500 pjesių bei libretų), bet ir jautrus publikos skonio pajutimas, ypatingas pjesių sceniškumas. E. Scribe kūryba iki šiol stebina įmantriomis fabulomis, šmaikščiais dialogais ir visuomet netikėtomis atomazgomis. Nuolatinis kūrybinis bendradarbiavimas su kitais autoriais E. Scribe padėjo atrasti sėkmingą dramos kūrimo formulę, kuri teatrą lydi iki šių dienų. (iš KVDT puslapio)
Ir nors spektaklis buvo pastatytas pagal amžių patikrintą receptą, visgi kažko nelabai skaniai kramtėsi. Kaip komedija - per mažai šypsenos išspaudė. Kaip vieno profesionaliausių Lietuvos teatrų kūrinys - per daug jau su butaforijomis aktoriai pykosi. Ir vaidyba, nors iš ties smagi ir kars nuo karto verčianti lūpų kampučius į viršų kilstelėti, nebuvo itin įtikinanti. Kita vertus, siužeto fabulos išties intriguojančiai susuktos, scengrafija, nors ir neklausiusi aktorių norų, gana paprasta, bet graži, o kostiumai - kaip ir priklauso, tikrai puošnūs.
Taip pat keista buvo matyti spektaklyje visiškai nepanaudotą Liucijos Rukšnaitytės aktorinį talentą, didelį minusą Hercogienę vaidinusiai Daivai Stubraitei uždirbo jos nušiuręs perukas (o va dabar vis bandau įsivaizduoti Liuciją toje rolėje... ir man ji skaniau atrodo). Kita vertus, itin džiugino pagrindinį vaidmenį atlikęs Dainius Svobonas. Visgi, artimoje žiūrovui ir savo aurą turinčioje ilgojoje salėje, mazgodamas kojas tėvui, jis atrodė kur kas tikriau.
„Priežastys ir pasekmės" - ryškių charakterių, intriguojančių situacijų kupina istorinė komedija specialiai tradicinio teatrališkumo išsiilgusiam žiūrovui!
Vis dar liūdna ir vakarinio susitikimo su G. Varnu nekantriai laukianti Panda.
PAPILDYMAS:
Aprašinėdama G.Varno "Tiksinčią bombą" ir prisiminimus matytus E. Kvoščiausko vaidmenis tokiose komedijose kaip "Kelionė į kambario vidų" ar "Savižudis", bei mąstant apie kitus komedijos žanro pastatymus, kad ir jau aprašytą "Madagaskarą", ir kuo jie patiko, išryškėja viena bendra tendencija. Visi jie yra turi savo problemą(as) kurią(ias) nagrinėja, ir greta komiškumo, juokelių ar šypseną keliančių situacijų, kad ir ties paribiu balansuoja kažkas, skatinantis savirefleksiją gilesnį apstatymą ir daugiau ar mažiau liečiantis kultūrines, socialines ar kokias kitokias problemas. Kitaip tariant, turi tai, ko nėra šiame spektaklyje ir kas "Priežastis ir pasekmes" daro lėkštute, holivudinio lygio komedija.
No comments:
Post a Comment