Knygos knygos knygos...

Taigi, vakar Danielius mane vedėsi į teatrą. Vėl. O belaukiant, kol prasidės "Broliai Karamazovai" žiūrinėjom vasario repertuarą. Ir pasirodo, kad sekmadienį aš einu į teatrą. Vėl. Tik Danielius pamiršo man apie tai anksčiau pranešti. O pasiprašius, kad nuvestų ir paaiškėjus, kad jis tiesiog nusprendė, jog eisim, bet manęs neinformavo, užsimanė kažko mainais už teatrą. Šmikis! Taigi, šią žiemą nebe pasivažinėsiu rogutėm (ir lai šis įrašas lieka priminimu, kad jis man tai pažadėjęs kitai žiemai!) ir dar pasižadėjau knygą paskolinti. Bei daviau leidimą mane nusivežti į teatrą ir po jo parvežti. Dabar manau, kad dar reikėjo leisti mane sushi prieš teatrą pavaišinti, bet jau tiek to...
Bet grįžtant prie knygos. Danieliui suteikta teisė rinktis iš trijų knygų vieną. Visos trys knygos - mano mylimos, skaitytos po kelis kartus bei ganėtinai skirtingos. Rekomenduotinos bet kuriam, ieškant geros ir įdomios literatūros.

Mark Haddon "Tas keistas nutikimas šuniui naktį" 

"Buvo 7 minutės po vidurnakčio. Šuo gulėjo pievelės viduryje ant žolės priešais ponios Šiers namą. Jo akys buvo užmerktos. Gulėjo ant šono, todėl atrodė pasiruošęs bėgti, kaip šunys lekia, sapnuodami, kad vaikosi katę."

Didžioje Britanijoje knygą vienu metu išleido dvi leidyklos - viena vaikams, kita suaugusiems. Tai jautrus pasakojimas apie Aspergerio sindromu sergantį berniuką ir jo požiūrį gyvenimą - požiūrį, paremtą racionalia logika, matematiniais apskaičiavimais bei patikrintais faktais.

Tiems, kas skaitė knygą ir ji patiko, stipriai rekomenduoju australų animacijos šedevrą "Mary & Max". Ta pati tema, tik kitu kampu. 

Haruki Murakami "Kafka pakrantėje"

"Mama, tu sakai. Aš tau atleidžiu. Sulig tais žodžiais garsiai sutrupa apledėjusi tavo širdis.
Tylėdama ji mane paleidžia. Ji išsitraukia iš plaukų segtuką ir nė kiek nedvejodama smogia jo aštriu galiuku į savo kairės rankos vidinę pusę. Kai ji dešine ranka stipriai suspaudžia veną, pradeda sunktis kraujas. Pirmas lašas garsiai ištykšta ant grindų. Netarusi nė žodžio, ji ištiesia man ranką. Ant grindų nukrenta dar vienas kraujo lašas.
Pasilenkęs aš paliečiu lūpomis žaizdelę, laižau jos kraują, užsimerkęs skanauju. Sulaikau kraują burnoje, po to lėtai jį nuryju. Jis nuslysta mano gerkle žemyn. Jį tyliai sugeria sausas mano širdies paviršius. Tik dabar iš tikrųjų suprantu, kaip aš norėjau to kraujo. Mano mintys kažkur kitur, tačiau kūnas vis dar čia, tarytum būčiau gyvoji dvasia. Norėčiau iščiulpti iš jos paskutinį kraujo lašą, bet negaliu. Atitraukiu lūpas nuo jos rankos ir pažvelgiu jai į akis."

Kelionė į save pabėgant nuo visko ir visų.
Beje, tai ne ta citata, kurią dėčiau. būčiau parinkus citatą su kačių pokalbiais, pulkininku sandleriu ar kaip diriama oda katukui. Bet tik tokią radau internete. O Panda - tingus sutvėrimas. Imti, ieškoti geresnės, o tada perrašinėt. Nah. Ir šita efektinga. 

Asuka Fujimori "Mikrokosmas arba Sogos teorema"

"Kadangi absurdo čia daug, vien tik absurdiška dovana būtų įprasta ir banali. Tačiau ne absurdiška dovana mane gali nuvilti. Todėl noriu tokios absurdiškos dovanos, kurios absurdiškumas būtų absurdiškesnis už mūsų absurdą!"

Tai turbūt žiauriausia ir groteskiškiausia šio trejeto knyga, kurios autoriui nėra jokių tabu. Knygoje gretinami du pasauliai - šių laikų Japonija (na, tarkim, prieš gerą dešimtmetį ar truputį daugiau, teisybės dėlei) bei VII a. Japonijos imperatoriaus dvaras, su visais savo iškrypėliškais ištvirkimais. 

Tingi tingi Panda.